Dar kartą apie dvigarsių dėmenų i, u kiekybę: ar tikrai neilgėja bendrinei kalbai artimiausiame šnektų areale?

Anotacija

Straipsnyje analizuojama dvigarsių dėmenų i, u kiekybė vakarų aukštaičių kauniškių šiaurvakarinėje dalyje, apimančioje Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio šnektas, kurių fonologine ir prozodine sandara dažniausiai remiamasi ir kodifikuojant bendrinės tarties normas. Dėl šio tipo akūtinių dvigarsių norminio tarimo pastarąjį laikotarpį aktyviau diskutuota prieš keletą metų, teikiant tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų rinkinį bendrinei lietuvių kalbai. Tuomet numatyta, kad pirmieji dėmenys gali būti ir trumpieji, ir pusilgiai, kalbant laisvesniu stiliumi. Tačiau klausimas vis dar išlieka galutinai neišspręstas, todėl svarbu toliau tirti šių dvigarsių prozodinius požymius šnektose, tradiciškai laikytose dėmenų i, u neilginančiu plotu, išsiskiriančiu iš visos lietuvių kalbos sistemos.

Remiantis tyrimų, atiktų eksperimentinės fonetikos metodais, rezultatais ir įvertinus juos statistiniu Studento kriterijumi, straipsnyje daroma išvada, kad šiaurinėje kauniškių dalyje, Jurbarko ir iš dalies Šakių apylinkėse, tiek akūtinių, tiek cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u laikytini pusilgiais, o akūtinių dėmenų ilginimas aprašomame plote stiprėja einant šiaurės kryptimi. Į nustatytus kauniškių prozodijos dėsningumus neabejotinai atsižvelgtina ir teikiant bendrinės tarties norminius variantus.