Mitoniminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje

Anotacija

Straipsnyje struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami pirmojo lietuviško tarpukario Lietuvoje išleisto žymaus lietuvių psichiatro Juozo Blažio vadovėlio Įvadas į psichiatriją (1935 m.) iš mitinių būtybių vardų sudaryti psichiatrijos terminai. Beveik visi šie terminai yra kilę iš klasikinių (graikų ir lotynų) kalbų ir gatavi pasiskolinti iš jų per kalbas tarpininkes bei pritaikyti prie lietuvių kalbos sistemos. Rašydamas vadovėlį J. Blažys rėmėsi kolegų spausdintais darbais, ir tie terminai jo būsią perimti iš tų darbų. Graikiškos ir lotyniškos kilmės mitonimai, įeinantys į psichiatrijos terminų sudėtį, yra archajinės universalijos, vienareikšmiškai suprantamos visose kalbose. Tai lemia, kad jų pagrindu sudarytus psichiatrijos terminus vienos kalbos perima iš kitų, ir tie terminai sudaro svarbią tarptautinės eponiminės psichiatrijos terminijos dalį.

Vadovėlyje daugiausia vartojami visiškosios (tiesioginės, afiksinės ir kompozitinės) ir labai retai dalinės apeliatyvacijos būdu sudaryti mitoniminiai terminai. Būdingiausi yra kompozitiniai apeliatyvai (pvz., kleptomanija) su postpoziciniu mitonimu paremtu sandu. Iš afiksinių apeliatyvų viršų ima sufiksiniai apeliatyvai su dariąja priesaga -izmas (pvz., morfinizmas), prefiksiniai apeliatyvai (pvz., amnezija) nebūdingi.