Dėl pietų estų vietovardžių Ludzos regione rytų Latvijoje (Latgaloje)

Anotacija

Straipsnis skirtas estų vietovardžių tyrimui Ludzos apylinkėse Latgalos regione Latvijoje. Ludzos estai – XVII–XVIII a. atsikėlusi arba atkeldinta estų grupė, kalbėjusi pietų estų tarmėmis, ir galutinai asimiliuota XX a. Tiriamos medžiagos šaltiniai yra šie: ankstesniuose tyrimuose aptarti vietovardžiai (5), Estų kalbos instituto (EKI) vietovardžių kartoteka (53), knyga Eesti murded IX su Ludzos estų tarmių tekstais (1) ir Latvijos geoerdvinės informacijos agentūros (LĢIA) duomenų bazė (1). Tiriami vietovardžiai pirmiausia lyginami su pietų estų tarmių arealo vietovardžiais, taip pat su kitų finų kalbų arealų vietų vardais. Ankstesniuose tyrimuose aptartų vietovardžių estiškos kilmės galimybė atmesta, tačiau dviejų iš jų kilmė gali būti estiška, nes argumentų dėl kitokios etimologijos nėra. EKI kartotekoje yra 98 kortelės. Dalyje iš jų užrašyti aiškūs finiški vietovardžiai, nereikalaujantys papildomo paaiškinimo. Iš viso tyrimui pasirinkti 52 vietovardžiai, sudaryti iš savitų Ludzos estų tarmės apeliatyvų ar pietų estų žodžių; kiti – adaptuoti latvių ar slavų vietovardžiai. Eesti murded IX ir LĢIA rasti vietovardžiai gali būti aiškinami kaip saviti pietų estų vietų vardai. Didžioji dalis tiriamų estų vietovardžių neišliko, kadangi Ludzos estai buvo daugiakalbiai ir kitos kalbos vartosenoje panaudodavo atitinkamą vietovardžio variantą kita kalba. Sulig estų kalbos išnykimu tiriamame plote išnyko ir vietovardžių variantai šia kalba.