Lietuvių kalbos prielinksnio po reikšmė: kognityvinė perspektyva
Anotacija
Kognityvinėje kalbotyroje nemažai dėmesio skiriama fleksinių kalbų prielinksnių semantikai. Šiame straipsnyje keliami trys tikslai: (1) pagal figūros ir fono tipus bei jų geometrinius ir (arba) funkcinius santykius nustatyti po pirminę reikšmę, (2) išskirti kitas su fizine ir abstrakčia erdve susijusias prielinksnio reikšmes bei (3) ištirti jų motyvacinius ryšius. Išanalizuota 1000 konkordanso eilučių su prielinksniu iš grožinės literatūros registro Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne. Tyrime taikytas principinės poliseminės analizės modelis (Tyler, Evans 2003), be to, atsižvelgta į kontekstinius požymius, susijusius su pastovia po vartosenos dažnio raiška. Nustatyta, kad iš pirminės reikšmės, siejamos su protoscena, kurioje figūra yra fono apačioje, galima išvesti kitas penkias prielinksnio reikšmes. Kai kurios iš jų yra konkrečios, o likusios – abstrakčios ir motyvuotos konceptualiųjų metaforų. Straipsnyje taip pat trumpai aptariama, kaip po reikšmė sąveikauja su linksniais, kuriuos prielinksnis valdo.
Autorių teisės (c) 2026 Ieva Stasiūnaitė

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo–nekomercinio naudojimo 4.0 viešąja licencija.
