Matematika, kalba, poezija: sąveikos ir traukos
Esminiai žodžiai:
eilėdara, fiksuotos formos, tercinos, kvintinos, Baranauskas, Dantė, penkiaeilis, bidiscipliniškumas, konkrečioji poezija, sinonimas, metatezė, mnemonikas, Luhn’o formulė, tropai
Anotacija
Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių ir gramatinių taisyklių. Toliau, remiantis matematika, atskleidžiama tercinų formos šerdis, tuo pačiu šis poetinis Dantės išradimas leidžia formuluoti teorinį (ir keliais atvejais praktinį) uždavinį. Straipsnyje taip pat aptariamos prielaidos, nulemiančios, kada kelių disciplinų sąveikos yra (ar gali būti) vaisingos.
Numeris
Skyrius
Straipsniai
Autorių teisės (c) 2022 Giedrius Alkauskas
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo–nekomercinio naudojimo 4.0 viešąja licencija.
