Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas

Anotacija

    Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m], tradiciškai vadinamas okavimu. Tyrimo tikslas – nustatyti okavimo kaitą per 100 metų ir įvertinti šio požymio tęstinumą.
    Straipsnyje pateikiama okavimo analizė, paremta dviem tarminės medžiagos sluoksniais: Petro Būtėno tyrimu (1932: 168–193) ir Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomais garso įrašais. Vertinant tiriamojo požymio tęstinumą, remiamasi papildomais socioekonominiais ir sociokultūriniais duomenimis.
    Nustatyta, kad okavimo plotas yra pakitęs. Laiko požiūriu, okavimo kaitos lūžis galėjo vykti Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu. Gauti rezultatai rodo gana nuoseklų ir palaipsnį okavimo nykimą. Tai paliudija ir naujausi socioekonominiai ir sociokultūriniai duomenys.