„Kimbrai“ ir „teutonai“

  • Harald Bichlmeier
  • Václav Blažek
Esminiai žodžiai: germanų etnonimai, esamų etimologijų aptarimas, nauji etimologiniai sprendimai, neskaidrios struktūros dariniai, semantinė tipologija

Anotacija

    Tradiciškai manoma, kad gerai žinomi vardai kimbrai ir teutonai įvardija dvi skirtingas germanų gentis. Straipsnyje keliama mintis, kad šie vardai iš pradžių sudarė sintagmą iš abiejų žodžių – PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘genčių vadai’, iš kurios išsirutuliojo jau senuosiuose šaltiniuose paliudyti dviejų genčių vardai: Teutoni Cimbrique, arba Τευτόνοι καὶ Κίμβροι. Nors PGmc. *kumƀr- turi būti rekonstruotas, šis vardas lotyniškuose ir graikiškuose šaltiniuose atkurtas pateikiamas įvairiai. Juose randami u/y – i šaknies balsio variantai. Taip galėjo nutikti dėl to, kad paveldėtuose lotynų kalbos žodžiuose, viena vertus, yra tam tikra u ir i kaita ir, kita vertus, abiejų kalbų skolintuose žodžiuose bei varduose yra šių balsių kaita.
    Pirminė Cimbri vardo forma PGmc. *kumƀrii̯a- galėjo išlaikyti užslėptą šaknų junginį PIE *gem- ‘spausti, slėgti, griebti / pasisavinti’ ir *bher- ‘nešti’. PGmc. *þeu̯đanōz yra taisyklingoji daugiskaita iš *þeu̯đanaz ‘genties vadas’, vėliau ‘karalius’. Šio žodžio kilmė iš PGmc. *þeu̯đō ‘gentis’ nekelia abejonių. Iš įvairių bandymų etimologiškai išnagrinėti „Vakarų indoeuropiečių“ *teu̯tā, straipsnio autoriams labiausiai priimtinas de Vrieso pasiūlytas šio žodžio kildinimas iš keltų-germanų izoglosės *teu̯to- ‘geras, draugiškas’. Kognatai hetitų kalboje leidžia manyti, kad yra buvusi šaknis *teu̯- ‘būti maloniam, draugiškam’.

Skyrius
Straipsniai