https://journals.lki.lt/terminologija/issue/feed 2025-12-18T09:16:18+02:00 Albina Auksoriūtė albina.auksoriute@lki.lt Open Journal Systems <p style="font: medium Palemonas; text-align: justify; line-height: 1.5em;">ISSN 1392-267X (spausdintinis)<br>ISSN 2669-2198 (elektroninis)<br><br><em>Terminologija</em>&nbsp;– tarptautinis recenzuojamas lietuvių ir bendrosios lingvistinės terminologijos mokslo žurnalas, leidžiamas kasmet nuo 1994 m.&nbsp;<em>Terminologijai</em>&nbsp;rūpi ir terminologijos teorija, ir praktika, stengiamasi apimti įvairias lietuvių terminijos sritis, pristatyti kitų šalių terminologijos patirtį, naujausias užsienio terminologijos idėjas.<br>Per metus išeina vienas žurnalo numeris.<br>Vyriausioji redaktorė dr. Albina Auksoriūtė.<br>Prieiga prie žurnalo turinio yra atvira, nes taip užtikrinama mokslinių tyrimų sklaida pasauliniu mastu, skaitytojams suteikiama teisė neribotai naudoti portale esančius straipsnius ar jų dalis nekomerciniais tikslais, nurodant autorių ir pirminį šaltinį. Žurnalo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar skelbimo mokesčiai.</p> https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2547 2025-12-18T09:16:18+02:00 Albina Auksoriūtė vytautas.zinkevicius@lki.lt 2025-12-17T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2508 2025-12-17T13:16:35+02:00 Judit Freixa judit.freixa@upf.edu

<p>Šiame straipsnyje nagrinėjamas terminų ir kognityvinis variantiškumas klimato kaitos diskurse. Išanalizavus 80&nbsp;sąvokų iš aplinkos apsaugos specialiųjų žodynų ir terminų duomenų bazių, nustatyta, kaip terminai evoliucionuoja ir kinta grafiniu, morfosintaksiniu, leksiniu lygmenimis ar dėl redukcijos. Tyrimas atskleidžia, kaip terminų variantai, tokie kaip <em>ozone layer</em> (ozono sluoksnis), <em>ozone shield</em> (ozono skydas) ar <em>ozonosphere</em> (ozonosfera), žymi tą pačią sąvoką, tačiau perteikia skirtingus požiūrius ir aktyvuoja skirtingus kognityvinius modelius.</p>

2025-12-03T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Judit Freixa https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2492 2025-12-17T13:16:36+02:00 Mojca Pecman mojca.pecman@u-paris.fr

<p>Šiame straipsnyje pristatomas generatyvinio DI (GDI) įrankių vertinimo terminologinės analizės kontekste ir jų integravimo į terminologinės analizės sistemą, taikomą naujiems, semantiškai nestabiliems, į pripažintas terminų bazes neįtrauktiems terminams, protokolas. Jis, įgyvendinamas ARTES žinių bazėje, palengvina darbą Paryžiaus universiteto vertimo magistrantūros studentams, atliekantiems terminologinę analizę, reikalingą baigiamiesiems darbams. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama terminams, kurie pasižymi semantiniu nestabilumu ir variantiškumu, todėl tai lemia semantinius neologizmus, bei GDI veiksmingumo atrenkant esamas šių terminų apibrėžtis ir rengiant naujas šių terminų apibrėžtis įvertinimui. Metodą iliustruoja atlikta studentų apklausa dėl GDI naudojimo ir eksperimentinis sąvokos <em>data pollution</em> (klaidingų duomenų įrašymas) tyrimas. Rezultatai rodo, kad tekstynų lingvistikos įrankiai padeda struktūrizuoti konceptualias žinias, kritiškai įvertinti GDI išvestis ir patvirtina žmogaus atliekamos priežiūros poreikį. Tyrime siūlomas užklausų kūrimo ir vertinimo modelis, sistemingas procesas veiksmingų užklausų rinkiniui kurti bei didžiųjų kalbos modelių ir tekstynų lingvistikos technikas suderinanti terminologijos valdymo metodologija.</p>

2025-12-03T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Mojca Pecman https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2524 2025-12-17T13:16:36+02:00 Ágota Fóris foris.agota@gmail.com Ádám Rixer rixer.adam@kre.hu

<p>Šio straipsnio tikslas – apžvelgti vengrų teisinę ir administracinę kalbą bei terminologiją, įskaitant mokslinių publikacijų, aukštojo mokslo ir teisės aktų kalbą. Be to, straipsnyje pristatomi planuojamos vengrų terminologijos strategijos apmatai ir vengrų teisinės bei administracinės kalbos terminijos statusas ir būklė.</p> <p>Tyrimo metodas – apžvalga ir vertinimas, grindžiami publikuotais straipsniais ir diskusijomis projekto kontekste. Remiantis techniniais standartais ir terminologinėmis rekomendacijomis, terminus siūloma skelbti atvirose terminų duomenų bazėse, nes šios bazės yra svarbus įrankis, skatinantis derinti terminiją nacionaliniu mastu. Ypač svarbu susieti teisinės ir administracinės terminologijos strategiją su bendrąja vengrų terminologijos strategija. Kadangi mokslo kalba Vengrijoje yra dvikalbė – vengrų ir anglų kalbos, siūloma parengti abi kalbas apimančią terminologijos strategiją teisės ir administravimo fakultetams bei universitetams ir pereiti prie papildomos dvikalbystės modelio.</p>

2025-12-04T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Ágota Fóris, Ádám Rixer https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2527 2025-12-17T13:16:36+02:00 Jana Levická janalevicka@gmail.com

<p>Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti slovakiško termino&nbsp;<em>naratív</em> („naratyvas“) vartojimą specializuotuose ir žurnalistiniuose tekstuose, įtrauktuose į tekstyno duomenų bazes, siekiant nustatyti jo potencialios determinologizacijos lingvistinius rodiklius. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjamas termino vartojimo dažnis, o antrojoje lyginamos jo kolokacijos su būdvardžiais specializuotuose ir žurnalistiniuose tekstuose. Ypatingas dėmesys skiriamas šių kolokacijų skaičiui ir semantiniam turiniui, ypač anomalijoms. Autorė teigia, kad tokia metodika gali atskleisti termino vartojimo specializuotoje ir bendrojoje komunikacijoje skirtumus. Be to, tekstyno duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais terminą galima pakeisti nepakeičiant teiginio prasmės.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Jana Levická https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2436 2025-12-17T13:16:36+02:00 Khatuna Beridze beridze@bsu.edu.ge

<p>Straipsnyje nagrinėjamos terminų vertimo problemos ES asociacijos susitarime su Sakartvelu, pasitelkiant pavyzdžius iš Batumio Šotos Rustavelio valstybiniame universitete specialiai sukurto tekstyno. Nors ekspertai dėl aiškumo pataria vengti terminų variantiškumo (Strandvik 2012; DGT 2015; Bajčić, Martinović 2018; Kordić 2020), tyrime argumentuojama, kad variantiškumas ES tekstuose ne visada lemia nevienodumą kartvelų kalboje. Pavyzdžiui, angliški terminai <em>counterfeiting</em> (klastojimas), <em>forging</em> (klastojimas) ir <em>false</em> (klaidingas) kartvelų kalboje perteikiami vienu terminu გაყალბება [gaq’albeba], neprarandant tikslumo. Panašiai yra ir su terminais <em>circumvention</em> (vengimas) bei <em>evasion</em> (vengimas): abu jie verčiami kaip სანქციებისგან თავის არიდება [sank̕c̕iebisgan t̕avis arideba], išlaikant prasmę. Tai rodo, kad kvazisinoniminiai variantai anglų kalboje gali būti verčiami vienu kartvelišku atitikmeniu. Straipsnyje taip pat pabrėžiamas poreikis iki vertimo atlikti analizę ir nurodyti terminologinius išteklius, siekiant perteikti sąvokų skirtumus. <em>Konvergencijos</em> ir <em>aproksimacijos</em> painiojimas laikant jas sinonimais arba netinkamas <em>Anti-Circumvention Mechanism </em>(Kovos su vengimu priemonė) vertimas kaip <em>Anti-Counterfeiting Mechanism</em> (Kovos su klastojimu priemonė) parodo, kad kontekstinės analizės nepaisymas gali iškraipyti prasmę.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Khatuna Beridze https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2482 2025-12-17T13:16:37+02:00 Dalia Gedzevičienė daliagedzev@gmail.com

<p>Straipsnyje tiriami ir lyginami teisės terminai ir jų būdvardiniai dėmenys, užfiksuoti 1936 m. ir 2013 m. išleistuose lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose (TŽŽ 1936 ir TŽŽ 2013). Tiriant surinktą medžiagą siekiama įvertinti šių žodynų reikšmę atitinkamo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio teisės kalbai. Abiejuose žodynuose rastas panašus teisės terminų ir jų būdvardinių dėmenų kiekis (TŽŽ 1936 – 738, TŽŽ 2013 – 748). Straipsnyje daroma išvada, kad TŽŽ 1936 buvo kokybiškai parengtas, naudingas ir reikšmingas vienas iš to meto teisės terminijos šaltinių, o TŽŽ 2013 įtaka ir reikšmė teisės kalbai kur kas menkesnė, nes, pirma, TŽŽ 2013, lyginant su TŽŽ 1936, santykinis teisės terminų skaičius sumažėjo, antra, vėlesniuoju laikotarpiu teisės terminija fiksuota ir skelbta daugelyje kitų viešai prieinamų specializuotų šaltinių.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Dalia Gedzevičienė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2490 2025-12-17T13:16:37+02:00 Rima Bakšienė rima.baksiene@lki.lt Agnė Čepaitienė agne.cepaitiene@lki.lt Jolita Urbanavičienė jolita.urbanaviciene@lki.lt

<p>Straipsnyje pristatomas ir analizuojamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas fonetikos terminų rinkinys, apimantis tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, angl. <em>International Phonetic Alphabet</em> [IPA]) ženklų pavadinimus lietuvių kalba. Iš viso nagrinėjami 166 antraštiniai terminai, suskirstyti į dvi dalis: 1) sulietuvinti tarptautiniai terminai, pvz., <em>glotalinis</em>; 2) lietuviški terminai, pvz., <em>gerklinis. </em>Apžvelgiama tarptautinių ir lietuviškų terminų sinonimija, pagrindinio varianto pasirinkimo kriterijai, kai kurių naujų lietuviškų terminų kūrimo aspektai ir būdingiausi rinkinio terminų darybos bruožai.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė, Jolita Urbanavičienė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2529 2025-12-17T13:16:37+02:00 Ramunė Vaskelaitė ramvasram@yahoo.com

<p>Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš terminologijos principų – terminų trumpumo principas, kuris laikomas tiek terminų kūrimo, tiek jų tvarkybos principu. Pirmiausia apžvelgiamas šio principo vertinimas lietuvių terminologijos darbuose, siekiant užčiuopti galimus probleminius jo aspektus ir problemiškumą galinčius lemti veiksnius, o tada susitelkiama į terminų ilgio duomenis, rodančius, kaip trumpumo principas taikomas skirtingų krypčių terminų tvarkybos darbuose.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Ramunė Vaskelaitė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2504 2025-12-17T13:16:37+02:00 Jurgita Venckienė jurgita.venckiene@lki.lt

<p>Kalbotyros terminų istorijai skirtame tyrime analizuojami į Pilypo Ruigio žodyną <em>Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon</em> (1747) įtraukti žodžiai, reiškiantys rašto ženklus: raidę, skaitmenį, tašką, diakritinį ženklą, kablelį, dvitaškį. Straipsnyje taip pat analizuojamos terminų sąsajos su Ruigio žodyno šaltiniais ir sklaida XIX a. Rytų Prūsijos lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose.</p> <p>&nbsp;</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Jurgita Venckienė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2534 2025-12-17T13:16:37+02:00 Alvydas Umbrasas alvydas.umbrasas@lki.lt

<p>Lietuvai 1918&nbsp;m. paskelbus nepriklausomybę iškart kilo didžiulis lietuviškos teisės terminijos poreikis ir netrukus imta rengti pirmąjį teisės terminų žodyną. Jau 1920&nbsp;m. buvo parengtas rankraštinis rusų–lietuvių kalbų <em>Teisės terminų ir kitų reikalingų teismams žodžių žodynėlio projektas</em>. Tai įdomus šaltinis, leidžiantis pažinti nepriklausomybės pradžios teisės terminijos tvarkybos iššūkius. Straipsnyje nagrinėjami į šį žodyną įtraukti asmenų pavadinimai, kurie apima tiek teisės terminus, tiek ir kitus žodžius. Siekiama išsiaiškinti, kokie asmenų pavadinimai tuo metu laikyti aktualiais teisės kalbai, ir sistemiškai juos aptarti – parodyti, kokių kategorijų asmenys įvardyti žodyne. Iš tyrimo matyti ne tik asmenų pavadinimų įvairovė, bet ir jų savitumas.</p>

2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Alvydas Umbrasas https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2544 2025-12-17T13:16:37+02:00 Eglė Ingelevičiūtė-Jablonskienė egle.ingeleviciute@lki.lt 2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Eglė Ingelevičiūtė-Jablonskienė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2470 2025-12-17T13:16:37+02:00 Sigita Rackevičienė sigita.rackeviciene@mruni.eu 2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Sigita Rackevičienė https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/2545 2025-12-17T13:16:37+02:00 Jolanta Gaivenytė-Butler jolanta.gaivenyte@gmail.com 2025-12-08T00:00:00+02:00 Autorių teisės (c) 2025 Jolanta Gaivenytė-Butler