Įvardžiuotinės formos makroekonomikos terminijoje: vartojimo dėsningumai ir svyravimų priežastys

  • Ramunė Vaskelaitė
Esminiai žodžiai: įvardžiuotinės formos, sudėtinis terminas, šalutinis dėmuo

Anotacija

    Nors nustatant įvardžiuotinių formų (toliau – ĮF) vartojimo normas linkstama teigti, kad terminijoje ĮF vartoti būtina, šio darbo autorė yra atkreipusi dėmesį į tai, kad ir terminijoje jos vartojamos nereguliariai, o šiame straipsnyje ĮF vartojimas terminams žymėti tiriamas toliau. Jame vartojimo dėsningumai ir svyravimų priežastys nagrinėjami pasitelkus ekonomikos teorijos sudėtinės dalies makroekonomikos terminiją, tiksliau, aukštosioms mokykloms skirtus makroekonomikos vadovėlius. Lyginant ĮF vartojimą tarptekstiniu ir teksto lygmenimis, siekiama nustatyti objektyvius veiksnius, lemiančius terminų žymėjimo ĮF svyravimus, bet atkreipiamas dėmesys ir į subjektyvaus pobūdžio veiksnį – nevienodą vadovėlių parengimo kalbiniu požiūriu lygį.

Skyrius
Terminologija ir dabartis